kėplinėti

kėplinė́ti, -ė́ja, -ė́jo, kė̃plinėti, -ėja, -ėjo iter. dem. kėplinti; plg. kėblinėti: Vaikas pradėjo kė̃plinėti, keižinėti Škn. Morkuvienė apsikimšus kėplinė́[ja] Jrb. Nemirė, tebkėplinė́[ja] Šts.